Pastato energinio efektyvumo sertifikatas

Energinio naudingumo sertifikatas yra vienas svarbiausių dokumentų, net tik priduodant namą, bet ir perkant ar parduodant nekilnojamą turtą. Vos prieš keletą metų jis buvo tik rekomenduojamas dokumentas, o šiuo metu jis privalomas tiek naujai statomiems pastatams, tiek norint parduoti ar išnuomoti namą ar kitą pastatą.
Energinio naudingumo klasės sertifikatas lengvai suprantamu būdu suteikia informacija apie pastato energinio naudingumo savybes.
Energinis sertifikavimas – tai valstybės institucijų reglamentuotas procesas, kurio metu numatomas pastato energijos suvartojimas. Po šio tyrimo pastatas priskiriamas vienai iš energetinio naudingumo klasių. Pastato sertifikate energinio naudingumo klasės skirstomos nuo G žemiausios iki A++ aukščiausios.
Pastatų sertifikavimas turi būti atliktas:

  • prieš pripažįstant pastatą ar jo dalį tinkamais naudoti;
  • jei pastatas parduodamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato pardavimą;
  • jei pastatas išnuomojamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, Pastatų sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato nuomą.
  • jei pripažįstama tinkama naudoti naujai statomo ar kapitaliai renovuojamo pastato dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta, šios pastato dalies sertifikavimas privaloma.

Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A) (W/(m2×K)) vertės A energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimai.

atitvaros

Pasyvus namas

Ateities namas – pasyvus namas! Pasyvus arba kitaip energiją taupantis pastatas, tai pasaulyje pirmaujantis, energiją taupančios konstrukcijos standartas. Tai statinys, kurio svarbiausias ir esminis bruožas – taupus energijos vartojimas. Tokių pastatų šildymo ir vėsinimo energetinės sąnaudos yra minimalios, pasyvaus namo standartas užtikrina aukščiausio lygio komfortą, taip pat apsaugo pastato konstrukciją, reziumuojant – pastatas jums tarnaus ilgiau, o jo išlaikymui išleisite ženkliai mažiau.

Pasyvus namas – tai namas be aktyvios šildymo sistemos. Naudojami pasyvūs energijos šaltiniai, tokie kaip saulės energija, dirvožemio šiluma, žmogaus kūno temperatūra, apšvietimas, buitiniai prietaisai ir kt. Pasyvus namas neteršia aplinkos!
Pasyvus namas nėra visiškai naujas statybos būdas. Nuo įprastų namų skiriasi šiais pagrindiniais kriterijais: gera šilumos izoliacija, kokybiškesniais langais ir šilumą grąžinančia vėdinimo sistema. Kiekvienas žingsnelis vedantis link efektyvumo mažina šilumos energijos poreikį ir taip sutaupomi energijos kaštai.
Šiluma ir kompaktiškumas
Visos namo išorinės konstrukcijos turi būti labai gerai apšiltintos. Pamatai, kraštai, kampai, jungtys ir skverbtys turi būti tinkamai suplanuotos, kad išvengti šalčio tiltelių. Sienų ir stogų U-vertė negali viršyti 0,15 W/m²K.

Pamatai

Jeigu šąla kojos, tai turbūt pirmiausia ieškote šiltų batų, o ne kailinių ir šiltos kepurės. Tačiau statydami namus žmonės labiau linkę kuo storiau „aprengti“ namo sienas ir stogą, pamiršdami, jog šaltis ir drėgmė konstrukcijas pirmiausia pasiekia per pamatus. Plokštuminiai pamatai yra vienas iš sprendimų, kad išvengti šalčio tiltelių.

Orientavimas į pietus

Tinkamas orientavimas, šešėlių laisvė ir langai yra kitos būtinos sąlygos optimizuojant pasyvią saulės energiją ir ją paverčiant viena pagrindinių šilumos tiekėjų.
Lango konstrukcijos
Lango konstrukcijos negali viršyti šilumos pralaidumo koeficiento 0,80 W/(m²K). Langų rėmai taip pat turi turėti aukštą U-vertę. Langų konstrukcijos įstatytatomos be šalčio tiltelių apšiltintoje sienoje.

Pasyvus gryno oro pašiltinimas

Grynas oras į namą gali patekti per požeminį šilumokaitį (žemėje nutiestas ortakis); teisingai įrengus šilumokaitį, šaltomis žiemos dienomis, oras gali sušilti iki 5°C temperatūros. Tai yra geras pasirinkimas, bet nebūtinai reikalingas kiekvienam pasyviam namui.

Vėdinimas pasyviame name

Komfortiškas vėdinimas su šilumos atgavimu suteikia gerą oro kokybę patalpose, taip pat – taupo energiją. Pasyviam namui vėdinimo įrenginys parenkamas taip, kad jis vėdinimo proceso metu suvartotų minimaliai energijos.
Karšto vandens ruošimas su atsinaujinančia energija
Kad sumažinti iškastinių resursų vartojimą, vandenį galima visiškai arba iš dalies pašildyti saulės kolektoriumi, kieto kuro katilu arba šilumos siurbliu.

Energiją taupantys buitiniai prietaisai

Efektyvūs energiją taupantys prietaisai kaip šaldytuvas, viryklė, šaldiklis, lempos ir skalbimo mašina yra neatskiriamos pasyvaus namo sudėtinės dalys. Pavyzdžiui, skalbinius galima džiovinti lauke arba džiovintuvu, kuris naudoja labai mažai energijos.

Tinkamas planavimas

Pasyvaus namo standartą plėtoja pasyvaus namo projektavimo paketas (PHPP). PHPP yra šilumos ir pirminės energijos balanso metodas Excel- duomenų bazėje; tai papildoma skaičiavimo priemonė padedanti apskaičiuoti langų šilumos pralaidumo koeficientą, orientavimo ir šešėlių įtaką, šilumos nuostolius ir patalpų perkaitimą vasaros laikotarpiu. Šios programos pagalba, pasyvaus namo planuotojas gali mažomis išlaidomis optimizuoti visus tinkančius komponentus pasyviam namui ir priimti optimaliausią sprendimą.