Vėdinimas

Energijos kainoms nuolat augant, energijos vartojimo efektyvumo gerinimas pastatuose tampa vis labiau ir labiau aktualesnis. Mūsų šalyje pastatų energinio efektyvumo gerinimas pradėtas vykdyti dar visai neseniai – praėjusį dešimtmetį. Žmonėms sunku iš karto suvokti šių priemonių efektyvumą ir naudą.

Nereikia pamiršti, kad tokiu būdu pastatas pasidaro labai sandarus ir į patalpas visai nebepatenka šviežias lauko oras, skirtingai nei anksčiau, kai gaudavome pakankamai šviežio oro per langų ir sienų nesandarias vietas. Taigi, nelikus jokios ventiliacijos užterštas oras ir perteklinė drėgmė dėl žmogaus veiklos nebėra pašalinami iš patalpų.

Kas nutinka be vėdinimo? Žmonės galvoja, kad jie taupo šilumą, tačiau jie kaupia drėgmę patalpose. Šeima, susidedanti iš keturių žmonių, išskiria apie 10 litrų vandens per dieną (dėl maisto gaminimo, skalbimo, džiovinimo, kvėpavimo). Ši drėgmė yra pelėsių ir aprasojusių langų atsiradimo pasekmė. Drėgmės perteklius turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir pastato gyvenimo ciklo trukmei. Kai sienos lieka drėgnos, sumažėja sienos atsparumas šalčiui ir karščiui.

Techninės specifikacijos

Informacija ruošiama